kiliminis

kilimìnis, -ė adj. (2) → 1 kilimas 1: Storulė pastatė jam nakčiai kilimines (iš kilimo medžiagos pasiūtas) šliures rš. Viršininkas perėjo kiliminiu takeliu rš. | Daugiametis dekoratyvinis kiliminis augalas P.Snar. Iš lauko pusės yra epidermis, po juo – plaušinis, arba fibrozinis, sluoksnis, kuris ribojasi su vidiniu sluoksniu, vadinamu kiliminiu rš.